Žalioji Arbata

ŽALIOJI ARBATA

Žalioji arbata, tai vienas iš kamelijų arbatų tipų. Priešingai nei juodoji arbata, žalioji nėra fermentuota, todėl išlaiko žalią lapelio spalvą. Tinkamai užplikius, ji taip pat labai šviesios spalvos - nuo blyškiai gelsvos iki švelniai žalsvos. Šioje arbatoje išsaugota daugiausiai šviežio arbatlapio natūros. Tai tradiciškai seniausia arbatos rūšis, pati populiariausia Kinijoje ir Japonijoje. Egzistuoja daugybė žaliosios arbatos porūšių. Vienos truputį kvepia kaulavaisiais, kitų aromatai primena špinatus, vienos aštrios, sutraukiančios liežuvį, kitos – švelnios, lengviau sukalbamos. Jų būna suktais lapeliais ir tiesiais, dideliais ir mažučiais, visų žalumos atspalvių nuo samaninės iki sidabrinės. Kokia tai bus arbata, priklauso tiek nuo augimvietės, tiek nuo medelio veislės, tiek nuo gamybos technologijos.

Nors europiečiai ilgus metus vartojo beveik vien juodą arbatą, istoriškai nežinoma ar būtent juodoji arbata buvo pirmoji parplukdyta į Europą. Pirmieji rašytiniuose šaltiniuose arbatą paminėjo portugalai, atradę jūrų kelius į Kiniją ir Japoniją.  Šios šalys, ypač Japonija daugiausiai gamino žaliąją arbatą. Olandai laikomi pirmaisiais europiečiais pargabenusiais arbatą į Europą. Ir nors arbata laikoma vienu iš Britanijos simbolių, šie ją pamilo tik gerokai vėliau. Ir tik tada išvystė ištisą juodosios arbatos industriją Indijoje bei Šri Lankoje (tuometiniame Ceilone). Ši industrija sugriovė Kinijos arbatos monopoliją ir matyt būtent ji padarė didžiausią įtaką europiečių meilei juodai arbatai.

Europoje ilgus metus juodoji arbata viešpatavo be konkurencijos, tačiau per pastaruosius penkiolika metų žalioji arbata stipriai išpopuliarėjo dėl savo naudingųjų savybių.

ŽALIA ARBATA IR JOS NAUDA

Žalioji arbata turtinga antioksidantais, o ypač EGCG (epigallocatechin-3-gallate). Tyrimai rodo, kad žaliojoje arbatoje esantys EGCG gali stabdyti vėžinių ląstelių plitimą ir sąlygoti jų žuvimą (18, 19). Taip pat EGCT gali padėti turintiems Alzheimerio ligą (20, 21). Vienas tyrimas parodė, kad EGCG turintys gėrimai, gali padėti kovoti su nuovargiu (22). EGCG gali padėti išvengti kepenų suriebėjimo (23, 24). Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų sieneles ir net stabdyti kai kurių virusų plitimą (25, 26, 27). Taip pat sąveikaudamas su receptoriais smegenyse jis gali veikti raminamai (28, 29).

Vis dėl to reiktų nepamiršti, kad visos kamelijų arbatos yra daromos iš arbatmedžio, ir didžioji dalis naudingų arbatos savybių atsiranda ne dėl apdirbimo metodo, bet todėl, kad pats arbatmedis jas turi. Dažnai nepagalvojame, kad mūsų kasdienė juodoji arbata, net ir iš arbatos maišelio gali būti ne mažiau naudinga ir sveika nei liaupsinama žalioji arbata.

ŽALIOS ARBATOS PARUOŠIMAS IR RŪŠYS

Išties dažnai galima išgirsti sakant, - „žalia arbata neskani, bet geriu, nes ji labai sveika“. Tinkamas žaliosios arbatos paruošimas leidžia mėgautis labai švelniu ir lengvu gėrimu. Priklausomai nuo arbatos kilmės ar porūšio, instrukcijos gali varijuoti, bet būtinai laikykitės vienos taisyklės, nenaudokite verdančio vandens. Temperatūra turėtų būti 70-85, plikymo trukmė 2-3 minutės. Kuo karštesnis vanduo, tuo trumpiau plikykite lapelius. Dažnai klausiama ar žalioji arbata tinka su pienu? Tai be abejo yra individualus pasirinkimas, tačiau mes sakome griežtai ne. Tinkamai paruošus, žalioji arbata yra per lengvas gėrimas, pienas iškart užgoš visą jos skonį ir aromatą.

Žinoma, yra labai specifinių arbatų, iš kurių galima išgauti tikrai netikėtus skonius, tačiau jos reikalaus specifinio paruošimo. Tarkim japoniška žalioji Gyokuro, jos mėgėjai kartais naudoja dvigubai ar net trigubai daugiau lapelių nei įprasta, tačiau vandį plikymui šildo tik iki 50-55 laipsnių. Tai ypatinga žalioji arbata, tačiau ji reikalauja kokybės ir šviežumo.

Yra šimtai įvairiausių žaliųjų arbatų, tačiau iš tikrųjų tik du jos porūšiai, - kepinta ir garinta. Kalbame apie du lapelių apdorojimo metodus. Kartais jie dar vadinami „kinišku“ ir „japonišku“. Kaip minėta, tam, kad būtų sustabdyta lapelio oksidacija ir būtų išlaikyta žalia spalvą, jį reikia pakaitinti. Kinai tradiciškai arbatlapius pakepina keptuvėse, tuo tarpu japonai juos palaiko karštuose garuose. Tai suformuoja bazinį šių arbatų skonį, vėliau papildomu apdorojimu jis kinta ir tobulėja, suteikiama specifinė forma. Taip kinai pagamina „Chun Mae“, „Long Jing“, „Bi Luo Chun“ arbatas. Tai lengvas, švelnaus aromato, blyškiai gelsvos spalvos gėrimas. Tuo tarpu japoniškosios garintos arbatos – „Sencha“, „Gyokuro“, Genmaicha“ yra tamsiai žalios, ryškesnio aromato, žoliškos, jūros dumblių, ryžių poskonio. Taip pat ir pats gėrimas yra lengvai žalsvos spalvos.    

AR ŽALIA ARBATA TURI KOFEINO?

Taip. Žalia arbata kaip ir visos kitos kamelijų arbatos rūšys turi kofeino, nes jo turi pats augalas. Apdorojant lapelius kofeinas nedingsta. Vis dėl to, tinkamai užplikius žalia arbata yra lengvesnė nei juodoji. Paprastai žalios arbatos į puodelį dedama kiek mažiau nei juodosios, taip pat pilamas žemesnės temperatūros vanduo ir plikoma kiek trumpiau.