Arbata rudenį – sušildys ir suburs
Šaltėjant orams vis dažniau į rankas imame arbatos puodelį, nes arbata sušildo. Rudenį ir žiemą paprastai renkamės tokias, kurios teikia daugiausiai naudos mūsų organizmui – stiprina imunitetą ir gydo. Puikiai žinome, kad pajutus pirmuosius peršalimo signalus, gerklės perštėjimą arbata kartais teikia daugiau naudos nei vaistai.
Spėlioti, kaip gyvensime žvarbėjant orams, nebūtina, iš patirties žinome, kad ne kartą teks grįžti namo sušalus, varvančia nosimi, geliančia gerkle ir nemaloniu kosuliu. Į pagalbą galima pasitelkti natūralias priemones. Neretai pagurkšnojus karštos arbatos, sušylame, atsigauname ir net vaistų neprireikia.
Beje, kaip sako prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas, jeigu kavą geriame norėdami pabusti, tikėdamiesi gauti daugiau energijos, arbata yra bendravimo gėrimas, prie arbatos puodelio galima neskubant aptarti ir smagias, ir liūdnas temas, ir dviese, ir kai susiburia į krūvą daugiau draugų ar giminaičių. Atsipalaiduoti grįžus po darbo padeda ne tik pats gėrimas, bet ir patalpoje nuo karštos arbatos pasklidę garai. Pavyzdžiui, kinai specialiai arbatą išpilsto į mažus indus, kad ji nespėtų atvėsti, išgėrę puodelį įsipila dar, tokio ritualo metu malonaus aromato ir šilumos prisipildo visi namai, o tai visus gerai nuteikia.
Sužvarbus – šildančios arbatos
Yra arbatų, nuo kurių net žandai užkaista ir akimirksniu sušyla visas organizmas. Specialistai tokias arbatas vadina šildančiomis. „Šildo arbatos, turinčios daug intensyvaus skonio, praturtintos imbieru, įvairiais prieskoniais, tarkime, pipirais, kardamonu. Tokios yra Indijos prieskoninės arbatos, pavyzdžiui, „Indijos auksas“. Su imbieru gaminama ir juodoji arbata. Imbieras pasižymi ne tik šildančiu, bet ir raminančiu, atpalaiduojančiu poveikiu, mažina emocinį stresą. Taip pat jis lengvina atsikosėjimą, be to, jis yra stiprus antioksidantas. Imbieruose gausu vitaminų C, A, B2, P, PP ir kitų mikroelementų, todėl gerdami arbatą su imbieru stipriname ir imunitetą. Žalioji arbata su ženšeniu, gvazdikėliais, cinamonu taip pat turtinga sodriais prieskoniais ir suteikia organizmui šilumos. Arbata, kurios sudėtyje yra cinamono, kartu pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis. Privalumų turi ir kitos arbatos, pavyzdžiui, baltosios arbatos dėl švelnaus jos skonio galima išgerti kur kas daugiau puodelių per dieną“, – pasakoja Andrius Žilinskas. O juk skaudant gerklei, gydytojai pataria vartoti labai daug šiltų arbatų, bet jokiu būdu ne karštų, o maloniai šiltų, geriausia nesaldintų, gurkšnojant jas po truputį.
Šilumos greit suteikia ir arbatos, kuriose yra aviečių. Aviečių vaisiai ir lapai turi priešuždegiminių ir skysčius varančių savybių. Jie mažina karščiavimą ir skatina prakaitavimą. Avietėse yra daug vitaminų, C, E, B1, B2, B6, todėl arbata su avietėmis taip pat stiprina imunitetą.
Arbatos peršalimui įveikti
Mūsų močiutės virdavo arbatą iš aviečių stiebų ir vartodavo ją susirgus peršalimo ligomis arba atsikosėjimui palengvinti. Nuo vaikystės žinome, kad šildo ir gydo čiobrelių, liepžiedžių, medetkų, ramunėlių arbatos. Kas nepatingėjo, galbūt, šių augalų prisirinko vasarą ir prisidžiovino. Tačiau kad ir kokie žolelių žinovai būtumėte, nepatingėję vasarą iš pievų prisirinkti čiobrelių, sode užsiauginti medetkų, nepraleidę progos prisiskinti liepžiedžių, tokios gausos komponentų, iš kurių sukurtos šaltajam periodui tinkančios arbatos specializuotose arbatų krautuvėlėse, vis tiek greičiausiai nepavyks pasigaminti. Be to, gydytojai ne kartą yra pasisakę, kad sveikatai palankesni yra arbatžolių mišiniai, o ne arbatos iš vienos vaistažolės. Todėl tikrai verta šaltajam sezonui įsigyti
sukurtų arbatų, kuriose meistriškai parinkta ir tai, kas šildo, ir tai, kas gydo bei stiprina imunitetą. Pavyzdžiui, arbatos su mėta ir avietėmis mišinys būna praturtintas obuolių gabaliukais, kinrože, gervuogių, aviečių lapais ir uogomis, pipirmėte, o žolelių arbatoje „Ramybės pieva“ yra erškėtuogių, erškėčio lapų, apelsino žievelės, citrinžolės, ramunėlių, melisos lapų, kinrožės. Erškėčių vaisiuose ir lapuose itin daug įvairių vitaminų, ypač vitamino C. Jie naudingi ir dėl antioksidacinių, priešuždegiminių ir net, kaip teigia, natūralios medicinos žinovai, priešvėžinių savybių.
Kodėl svarbu tinkamai paruošti arbatą?
Pasak arbatų eksperto Andriaus Žilinsko, arbata yra vandeninė augalo ištrauka. Todėl ruošiant arbatas svarbu ir, kokios temperatūros vandeniu jos užplikomos, ir laikas, kiek ilgai arbatžolės yra vandenyje. „Svarbiausia, kiek tirpių medžiagų patenka į tirpalą. Vėsdamas tirpalas nuolat keičiasi – tirpios medžiagos sudaro junginius, kurie vėl gali skilti. Svarbu arbatą pasiruošti šviežią ir gerti šiltą. Patarčiau niekada negerti atšalusios juodos arbatos, o taip pat nederėtų plikyti žalios arbatos verdančiu vandeniu, nes ji apkars“, – dalijasi patarimais specialistas. Baltoji arbata turėtų būti plikoma apie 70–80°C laipsnių temperatūros vandeniu, arbatinukui reikėtų leisti pastovėti penkias minutes po vandens užvirimo, o žalioji plikoma maždaug 80°C temperatūros vandeniu, irgi ne iš karto jam užvirus. Beje, jei ruošite japoniškas arbatas, jas plikykite iki 70°C temperatūros vandeniu.
Tiek šildančias rudenines, tiek vaistažolių ir kitas arbatas daugelis mėgsta paskaninti medumi arba citrina, tačiau to daryti nereikėtų, pirmiausia, todėl, kad jie stipriai pakeičia arbatos skonį. Antra, medus karštame vandenyje praranda naudingas savybes. Jei naudojate medų sveikatai sustiprinti, jis gali būti tirpinamas ne karštesniame nei 35-40 laipsnių vandenyje, o arbata paprastai yra plikoma daug karštesniu vandeniu. Todėl neverta tikėtis, kad šaukštas medaus karštoje arbatoje suteiks organizmui papildomos naudos. Geriausia geriant arbatą šiaip suvalgyti šaukštelį medaus. Panašiai ir su citrina – užplikę ją karštu vandeniu prarandame dalį vitamino C.
Pasikalbėkime apie arbatas socialiniuose tinkluose ir mūsų parduotuvėse