Arbata – antras pagal populiarumą gėrimas po vandens. Kasmet pasaulyje pagamina net apie 3 mln. tonų šviežios arbatos bei suskaičiuojama apie 1,5 tūkst. skirtingų jos rūšių. Tačiau, ar žinojote, jog arbata gali būti ne tik gardus ryto ar popietės atributas šnekučiuojantis su artimu žmogumi, bet ir tapti ilgaamžiškumo paslaptis?
Naujausi tyrimai atskleidė, jog žmonių, kurie savo dienos rutinoje išgeria daugiau nei du puodelius arbatos, gyvenimo trukmė galimai yra ilgesnė nei tų, kurie arbatos negeria visiškai.
Didžiojoje Britanijoje Nacionalinio sveikatos instituto atliktas tyrimas nustatė, jog net 85 % (iš pusės milijonų) 40 – 69 metų amžiaus vyrų bei moterų reguliariai gerią arbatą, o iš jų net 89 % teigė, jog geria būtent juodąją arbatą.
Juodoji arbata išsiskiria stipresniu skoniu, jos sudėtyje yra daugiau kofeino nei kitų rūšių arbatose, tačiau mažiau nei kavoje. Vienas Didžiosios Britanijos universiteto atliktas tyrimas parodė, jog juodoji arbata ne tik tonizuoja, bet ir padeda greičiau atsistatyti po įtampos, streso ar dienos darbų.
Ši arbata praturtinta polifenolių, kurie padeda išlaikyti sveiką žarnyno mikroflorą – skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir slopina blogųjų bakterijų augimą. Arbatoje esančios antimikrobinės savybės taip pat padeda naikinti kenksmingas medžiagas žarnyne bei sutvarkyti virškinimo trakto gleivinė. Dėl tos priežasties, apsinuodijus maistu rekomenduojama į pagalbą griebtis juodąją arbatą.
Tyrimas, nusakęs, jog juodoji arbata yra viena populiariausių, pagal vartojimą, iš kitų rūšių arbatų, buvo atliktas naudojant klausimyną, į kurį Jungtinės Karalystės gyventojai atsakymus pateikė 2006-2010 m. ir buvo tęsiamas daugiau nei dešimtmetį.
Analizuojant tyrimo duomenys buvo pastebėta, jog tie, kurie reguliariai vartojo juodąją arbatą, lyginant su jos visiškai nevartojančiais, mirtingumas per 10 metų buvo mažesnis net 9- 13 %.
Jau prieš dešimtmetį Bostone atlikti tyrimai parodė, jog žmonės, kasdien išgeriantys daugiau nei du juodosios arbatos puodelius, rečiau serga širdies ligomis nei tie, kurie šios arbatos negeria. Juodoje arbatoje esančios naudingos medžiagos padeda atstatyti sutrikusias širdies funkcijas bei sumažina širdies traumų tikimybę.
Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas taip pat patvirtino šias išvadas „Annals of Internal Medicine“ žurnale teigdamas, jog vartojant juodąją arbatą be priedų ar su pienu, cukrumi, medumi ar kitais saldikliais, neatsižvelgiant į jos temperatūrą ar genetinius ypatumus, yra daroma įtaką kofeino metabolizmo greičiui.
Dauguma panašaus pobūdžio tyrimų iki šiol buvo atliekama Azijoje, kur daugiausiai suvartojama žaliosios arbatos, todėl šis tyrimas bei jo išvados prevencinės medicinos ir visuomenės sveikatos profesoriaus iš Madrido Fernardo Rodriguezo Artalejo apibūdinamos kaip itin didelė pažanga šioje srityje.
Profesorius taip pat paminėjo, jog šio tyrimo išvados galutiniai neįrodo, jog arbata atitoliną mirtį, nes privaloma atsižvelgti ir į kitus sveikatos veiksnius nesusijusius su arbatos vartojimu, tačiau, jog arbata turi sveikatai palankių savybių yra neginčitina.
Šaltiniai:
JOHNSON, Carla K. Tea drinkers enjoy possible health benefits, study suggests. 2022, Rugpjūčio 29.
WARNER, Jennifer. Drinking Black Tea May Soothe Stress. 2006, Spalio 6.