Japonijos arbatos gėrimo ceremonija: simboliai, reikšmė

Japonijos arbatos gėrimo ceremonija: simboliai, reikšmė

Arbatos gėrimo ceremonijos ištakos XV-XVI a.

Anuomet tradiciniuose japoniškuose soduose atsirado nedideli, bet erdvūs arbatos gėrimo paviljonai – patalpos, skirtos specialiai arbatos gėrimui. Šios ceremonijos meistrai tapo labai įtakingais asmenimis imperatoriaus rūmuose – veikė kaip diplomatai, politikai, imperatoriaus patarėjai.

Žmonės, išmanantys ceremonijos meną, ir sugebantys tinkamai ją vesti – buvo gerbiami ne mažiau nei filosofai ar poetai.

Vienas iš svarbiausių ceremonijos aspektų – susėdus gerti arbatos, reikšmės nebetenka jokie socialiniai rangai ar įtakingumas. Gėrimo ritualas tarsi įkūnija tobulos, harmoningos visuomenės idėją.

Koks arbatos gėrimo ceremonijos tikslas?

Pagrindinis japonų ceremonijos tikslas – būti čia ir dabar, harmonizuotis iš vidaus, garbinti akimirkos unikalumą:

• Ypatingas dėmesys skiriamas švarai (namelio, indų ar drabužių), svarbūs net ir lauko šnarėjimo ar užverdančio vandens garsai

• Arbatos gėrimo ceremonijai reikalinga aplinka, kurioje vyrauja paprastumas, nuosaikumas, natūralumas

• Ceremonijoje nepamatysite jokių ryškių spalvų ar rėksmingų formų – kuriama aplinka priešinga viskam, kas prabangu ir rafinuota

• Sodai, kuriuose atliekama ceremonija, sudaryti iš meistriškai sukomponuotų gamtos elementų, nedaug daiktų, visi jie kruopščiai suderinti, harmoningi

Arbatos ruošimo ir gėrimo ceremonijoje naudojami net dvidešimt keturi įrankiai, pusė jų – keramikiniai. 

Kuo ypatinga japonų keramika?

Arbatos gėrimo ceremonijai reikalinga aplinka, kurioje vyrauja paprastumas, nuosaikumas, natūralumas, nematyti jokių ryškių spalvų ar rėksmingų formų. Tai atsispindi ir jų keraminiuose induose.

 

Matcha arbatai plakti skirtos pialos (dubenėliai)

 

Matcha arbatai plakti skirta piala (dubenėlis)

Japonų pasaulėžiūra ir estetikos suvokimas teigia, jog didingiausias kūrėjas yra gamta, todėl japonų keramikai būdinga asimetrija, natūralumas:

• Ant indų yra matomi įskilimai, nubėgę spalvos, t. y. sukuriamas senumo įspūdis

• Indų spalvos taip pat atkartoja gamtos spalvas: jos ne per daug ryškios, natūralios. Kuo senesnis indas, kuo labiau apsivėlusi arbatos aliejais glazūra, tuo jis vertingesnis

• Iš pažiūros japonų keramika atrodo kukli, tačiau vienspalviuose paviršiuose atsiskleidžia ištisa spalvų niuansų jūra – žalsvi, rausvi tonai, pilkai mėlynos glazūros


Komentarai

Pasidalinti komentaru