Arbata – šiltas ir šildantis gėrimas, suburiantis jaukiam pokalbiui bei puikiai atrandantis vietą kasdienybėje. Arbata geba ne tik stimuliuoti, lengvai euforizuoti, pakylėti, bet ir padeda susikaupti, atsipalaiduoti bei užmigti.
Šiuo metu arbata yra antras pagal populiarumą gėrimas po vandens. Kasmet pasaulyje pagaminama net apie 6,5 mln. tonų šviežios arbatos ir priskaičiuojama per 1,5 tūkst. skirtingų jos rūšių. Nors parduotuvių lentynose arbatos pasiūla išties gausi, tačiau visgi kaip nepasimesti ir išsirinkti kokybišką arbatą bei kaip tinkamai ją paruošti?
Į ką atkreipti dėmesį renkantis arbatą?
Renkantis birią rūšinę arbatą svarbu atkreipti dėmesį į lapelio išvaizdą – formą, spalvą, dydį. Arbatos lapelių bendras vaizdas turėtų būti kuo vientisesnis. Kadangi rūšinės arbatos neretai gaminamos pagal tam tikros šalies, regiono ar net kaimelio vietinius kanonus, renkantis arbatą specializuotoje parduotuvėje šis skirtumas išties aiškiai pastebimas. Atradus individualią, mėgstamą arbatos rūšį yra lengviau matomos būtent šiai arbatai būdingos detalės – lapelių suformavimo ir atspalvio vienodumas bei dydžio panašumas.
Žaliosios, juodosios ar ulongo arbatos pasirinkimui svarbi kilmės šalis. Neretai teigiama, jog arbatą galima užauginti įvairiose vietovėse, tačiau norint mėgautis išties kokybišku gėrimu labai svarbu dirvožemis, kuriame auga arbata, tinkamos klimato sąlygos, arbatkrūmio rūšis bei arbatos gamybos tradicija. Dėl šių priežasčių parduotuvių lentynose matoma kiniška Sencha arbata vargu ar kada prilygs japoniškai, o Šri Lankos ulongas – taivanietiškajam.
Įvertinus arbatą vizualiai, svarbu pajusti jos skleidžiamą aromatą. Šviežioms arbatoms būdingas ryškesnis kvapas, tačiau su laiku jis natūraliai silpsta. Nors dažnai gali atrodyti, jog arbata išsivadėjusi, tačiau tinkamai ją užplikius, aromatai vėl atgyja ir galima mėgautis kokybiška, jau pamėgta arbata. Šviežiai arbatai taip pat būdinga skaistesnė spalva bei pilnesnė lapelių forma.
Skonis, aromatas, mišinys, paruošimo būdas ar pakuotė – renkantis arbatą išties yra svarbūs aspektai, tačiau visgi pirmiausia ji turi būti skani. Ieškant bei eksperimentuojant atrandamas unikalus, savitas skonis, todėl norint atrasti savo arbatą rekomenduotina apsilankyti specializuotose parduotuvėse, klausti, uostyti bei degustuoti.
Kodėl svarbu tinkamai paruošti arbatą?
Arbata yra vandeninė augalo ištrauka, todėl ruošiant ją svarbu atsižvelgti kokios temperatūros vandeniu ji yra plikoma bei kiek laiko arbatžolės yra vandenyje. Svarbu kiek tirpių medžiagų patenka į tirpalą, kuris vėsdamas nuolat keičiasi – tirpios medžiagos sudaro junginius, kurie vėl gali skilti.
Norint mėgautis kokybiška arbata svarbu ją pasiruošti šviežią bei gerti šiltą. Nerekomenduojama gerti atšalusią juodąją arbatą ar plikyti žaliąją arbatą verdančiu vandeniu, nes ji apkars. Baltoji arbata turėtų būti plikoma 60–70°C temperatūros vandeniu, arbatinukui reikėtų leisti pastovėti penkias minutes užvirus vandeniui, o žalioji – maždaug 80°C temperatūros vandeniu, irgi ne iš karto jam užvirus.
Keletas naudingų patarimų ruošiant arbatą:
• Arbatai vandenį virinkite tik vieną kartą.
• Juodąją arbatą bei pu-erus galima plikyti verdančiu vandeniu, kitas arbatas reikėtų plikyti joms tinkamu temperatūros vandeniu.
• Daugelio arbatų vienam puodeliui paruošti užtenka nubraukto arbatinio šaukštelio arbatžolių.
• Arbatą gerti reikia, kai ji nebėra deginančiai karšta.